UŽ KIEKVIENO ALAUS SLEPIASI LOKIO IR ŠERNO ISTORIJOS
Šernas prisiminė tą kelionę – karštą paplūdimį, plastikinį staliuką su šviežiai spaustomis granatų sultimis ir laimo skiltele jose. „Reikia tokio alaus“. Lokys tik linktelėjo – tokie jau jie, daug nesvarsto. Taip ir atsirado šis lengvas, gaivus, vaisiškas alus su granatais ir laimais bei žiupsneliu kalendros ir druskos. Kaip grįžtantis prisiminimas, kuriuo gali pasidalinti su draugu.
Šitas alus – kaip geri draugai: paprastas, nuoširdus ir visada laiku. Šernas visada žino, kada laikas pasidaryti pertrauką. Lager lengvas, švarus, su trupučiu kukurūzų dribsnių, kad būtų dar švelnesnis ir malonesnis. Nieko per daug – tik tiek, kiek reikia. Tinka viskam: prie stalo, prie ugnies, ar tiesiog pokalbiams apie gyvenimą.
Lokys ir Šernas vieną balandžio rytą nusprendė: „Verdam anglišką porterį.“ Ne šiaip tamsų alų – tokį, kokį britai gurkšnoja tiek pubuose prie upės, tiek vakarais su fish & chips. Kai alus subrendo, pirmąkart atsidarė kieme, prie kepsninės. Maloniai atšaldytas, porteris buvo švelnus, su kavos ir šokolado natomis, bet be sunkumo – lyg skystas Londonas stiklinėje. Štai kodėl britai geria jį ir vasarą.